Pirties nauda

Šiandien daugeliui pirtis tapo egzotiška pramoga. O seniau ji atliko daugybę reikšmingų funkcijų ir buvo bene svarbiausias statinys visame ūkyje. Naujakurys, prieš pasistatydamas būstą, susiręsdavo pirtį. Visų pirma, tai buvo švaros namai. Dar ir šiandien, nors kiekvienuose namuose yra dušas ar vonia, tikras pirties gerbėjas pasakys, kad taip gerai kaip pirtyje, niekur kitur nenuplausi ant kūno nusėdusių dulkių, bei pečius užgulusio nuovargio. Vienur perdavosi kas savaitę, kitur – kas dvi, retai kur – kas tris. Būtinai pirtyje prausdavosi baigus sunkiausius žemės ūkio darbus. Pirtis buvo neatsiejama švenčių papročių dalimi. Seniau sakydavo: „pirty numeti nuo savęs dulkes ir nuodėmes“, todėl pirtį kurdavo ir prieš didžiąsias Šventes, bei vietos atlaidus. Pirtis buvo ir bendruomenės susitikimo vieta. Manyta, kad bendruomenės kūnas ir siela švarūs, kai įvarūs visi jos nariai, todėl į pirtį kviesdavosi tuos, kurie savos neturėjo, pakeleivius ir elgetas. „Nebėr didesnės apieros už mišias ir už pirtį, dėl ubagų iškūrentą“, – amžiaus pradžioje rašė Jonas Basanavičius. Pirtyse būdavo aptariami bendruomenės reikalai, senieji mokydavo jaunuosius. Pirtyje išbardavo nedorėlį, sutaikydavo susipykusius. Pirtyje į bendruomenę būdavo įvesdinami nauji jos nariai: jaunamartės ar užkuriom atėję vyrai. Pirtis buvo bene didžiausia svetingumo išraiška: lietuviai svečiui visuomet iškūrendavo gerą pirtį. Dar XIX a. kai kur Lietuvoje pirmą kartą gimdančios moterys eidavo gimdyti pakūrenton pirtin, – patogu (šiltas vanduo visuomet šalia) ir ne taip skausminga. Etnologai tame įžiūri ir ritualinę prasmę: švarus, nenusidėjęs žmogus gimsta švarioje aplinkoje.

Poilsis

Sena liaudies tradicija naudotis pirties gydomosiomis savybėmis gyva ir šiandien. Gausiai paprakaituoti ir padidinti medžiagų apykaitą naudinga visiems – dažnai pirtis vadinama sveikatos šaltiniu. Palaipsniui didinant šilumos intensyvumą, galima pagerinti organizmo termoreguliaciją. Aukštoje temperatūroje labai suintensyvėja širdies darbas. Širdis ir kraujagyslės gauna papildomą krūvį. Saunoje, kur temperatūra labai aukšta, padažnėja širdies susitraukimai, padidėja jų jėga. Kuo temperatūra saunoje aukštesnė, tuo intensyviau dirba širdis. Maudantis pirtyje suaktyvėja organizmo medžiagų, druskų ir ypač vandens apykaita. Veikiant aukštai pirties temperatūrai, daug vandens išsiskiria pro plaučius iškvėpiant orą. Vidutinio svorio žmogus, būdamas pirtyje, gali netekti iki 450-500 ml vandens.
Centrinės nervų sistemos reakcija į maudymąsi pirtyje gana sudėtinga. Šiluma maloniai veikia visą kūną, įšylant vidaus organams, pagerėja jų veikla. Šilumoje sumažėja dirglumas, pagerėja miegas, išnyksta emocinė įtampa. Sakoma, kad pirtyje paliekama ir bloga nuotaika. Žmogaus kūno temperatūra yra palyginti pastovi – paprastai 36,5-37°C. Turėdamas tokią temperatūrą žmogus jaučiasi geriausiai, normaliai vyksta organizmo fiziologinės funkcijos, biocheminės reakcijos, gerai funkcionuoja visi organai ir sistemos.
Nuo seniausiųjų laikų kartu su suaugusiaisiais pirtyse kaitindavosi ir vaikai. Pirtis ir gydė (ypač nuo peršalimų), ir grūdino. Vaikai dažnai serga staigiai pakitus aplinkos temperatūrai ir drėgmei. Čia pirtis gali labai padėti. Į pirtį gali eiti kiekvienas vaikas. Kūnui intensyviai šylant prasideda natūralus prakaitavimas. Nustatyta, kad IR spinduliams šildant organizmą „iš vidaus“, kūnas aktyviai prakaituoja esant švelnioms atmosferos sąlygoms – 40-60°C temperatūrai. Pasikeičia ir prakaito sudėtis – IR procedūros metu išskiriamo prakaito maždaug 80% sudaro vanduo, o 20% – kietosios medžiagos: riebalai, cholesterolis, toksinai, rūgštys, šlakai ir pan. Tradicinėje saunoje 95% prakaito sudaro vanduo ir 5% – kietosios medžiagos. Per pusvalandį išskiriamo prakaito kiekis 2-3 kartus viršija per tą patį laiko periodą 110°C temperatūros saunoje išskiriamo prakaito kiekį. Giliai išvaloma ne tik oda, bet ir poodinis sluoksnis, kūnas gauna energijos, pagerėja savijauta. Japonų mokslininkai paskelbė, kad infraraudonoji spinduliavimo šiluma sumažina neigiamą elektromagnetinių šaltinių (buvimas po aukštos įtampos elektros linijomis arba darbas prie kompiuterio displėjaus) poveikį. Šiluminiams spinduliams prasiskverbiant į poodinį sluoksnį, suaktyvėja kraujo apytaka, odos poros išsiplečia ir vyksta odos valymas, būtinas daugeliui kosmetinių procedūrų atlikti. Prakaito lašeliai pašalina apmirusias ląsteles, oda tampa lygi, stangri ir elastinga. Gausiai išsiskiriant prakaitui, atsidaro net ir tos poros, kurios nefunkcionuoja jau daugelį metų. Oda įgauna gyvybingumo, ji atjauninama ir išvaloma, pagerėja būklė esant tokioms odos problemoms: spuogai, susidilginus dilgėlėmis atsiradęs bėrimas, pleiskanos ir kt., remiantis nepatvirtintais duomenimis egzemos ir psoriazės. Randai (įskaitant ir koloidinius) sušvelnėja, o daugeliu atvejų ir rezorbuojasi. Sumažėja odos išskiriamų nemalonių kvapų intensyvumas. Sumažėja celiulito sankaupos, todėl infraraudonųjų spindulių kabina – puiki bet kokios anticeliulitinės programos papildoma priemonė. Įkaitinus raumenis infraraudonųjų spindulių kabinoje, sušildančio tepalo masažui naudoti nebereikia.